Spalvinis aklumas
Simptomai
- Sunku matyti skirtumą tarp spalvų, jų ryškumą
Diagnostika
Nustatomas atliekant išsamią akių apžiūrą
Gydymas
- Specifinio gydymo nėra
Kas yra spalvinis aklumas?
Dar kitaip vadinamas spalvinio regėjimo nepakankamumu – būklė, kai žmogui sudėtinga arba neįmanoma tarpusavyje atskirti tam tikrų spalvų, įprastai raudonos, žalios, geltonos ir, rečiau, mėlynos spalvos atspalvių. Dar vadinamas spalviniu aklumu, tačiau visiško spalvinio aklumo atvejai labai reti.
- Protanomalija – tipas, kuris paveikia jautrumą raudonai šviesai;
- Deuteranomalija – paveikia jautrumą žaliai šviesai;
Abu šie tipai žinomi kaip „raudonos/žalios“ spalvos deficitas ir yra dažniausiai pasitaikantys spalvinio regėjimo sutrikimų tipai. Žmonėms, turintiems tokį spalvinio matymo deficitą, gali būti sunku nusakyti skirtumus tarp raudonos, oranžinės, geltonos, rudos ir žalios spalvų, skirtingų violetinės spalvos atspalvių arba jie gali painioti raudoną ir juodą spalvas.
- Tritanomalija – retesnis tipas, dar žinomas kaip „mėlynos/geltonos“ deficitas, sukeliantis sunkumų atskiriant mėlyną, žalią ir geltoną spalvas;
- Monochromija – labai retais atvejais, spalvinio regėjimo gali ir visiškai nebūti, lieka tik įvairių baltos, juodos, pilkos spalvos atspalvių matymas.
Kokie spalvinio aklumo simptomai?
Pagrindinis spalvinio aklumo simptomas – spalvų nematymas, taip kaip dauguma žmonių mato. Jeigu Jums spalvinis aklumas, gai būti sunku matyti:
- Skirtumą tarp spalvų;
- Spalvų ryškumą;
- Atspalvius tarp panašių spalvų.
Kas lemia spalvinio aklumo atsiradimą?
Dažniausiai spalvinis aklumas yra paveldima akių būklė. Tačiau liga ar akies sužalojimas pažeidžiantis regos nervą ar tinklainę taip pat gali įtakoti spalvinį aklumą. Ligos, kurios gali sukelti spalvų trūkumą:
- Diabetas;
- Glaukoma;
- Geltonosios dėmės degeneracija;
- Parkinsono liga;
- Lėtinis alkoholizmas.
Spalvinis aklumas nesukelia aklumo.
Kaip vyksta spalvinio aklumo diagnostika?
Spalvų aklumui diagnozuoti naudojami du pagrindiniai testai:
- Ishihara testas – prašoma paskaityti skaičių iš paveikslėlio, sudaryto iš daugybės spalvotų taškelių;
- Spalvų išdėstymo testas – egzistuoja įvairios šio testo formos;
Jie apima spalvotų objektų ar atvaizdų derinimą ar išdėstymą knygoje pagal jų atspalvius. Spalvoto matymo testai paprastai nėra įprastinio akių patikrinimo dalis, todėl būtinai praneškite mums, jei pageidaujate, kad tokie testai Jums būtų atlikti.
Kokia galima pagalba?
Genetiškai perduodamam spalviniam aklumui gydymo nėra, tačiau dauguma žmonių randa būdų, kaip prie jo prisitaikyti. Tačiau jeigu spalvinio aklumo priežastis yra liga ar akių sužalojimas, šių būklių gydymas gali pagerinti spalvų regėjimą. Spalvų matymo trūkumas gali būti varginantis, tačiau daugeliu atveju, tai nėra rimta grėsmė regėjimui. Turėdami laiko, kantrybės ir praktikos žmonės gali prisitaikyti.
- Padedami šeimos narių ar draugų pasižymėkite drabužius ar kitus spalvotus daiktus, kad būtų lengviau atpažinti;
- Prisiminkite eiliškumą, o ne spalvą pvz., šviesoforo virųje raudona, viduryje geltona, o apačioje žalia šviesa.
Pasirūpinkite savo akimis!
Akių priežiūros specialistai rekomenduoja regėjimą tikrinti bent kartą per metus, nesvarbu, ar regėjimo korekcija yra reikalinga ar ne.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima išgydyti spalvinį aklumą?
Specifinio gydymo spalviniam aklumui nėra, tačiau daugelis žmonių randa būdą, kaip prie prisitaikyti.
Ar sergant spalviniu aklumu žmogus iš vis nemato spalvų?
Visiško spalvinio aklumo atvejai yra itin reti, dažniausiai žmogui turinčiam spalvinį aklumą, sudėtinga arba neįmanoma tarpusavyje atskirti tam tikrų spalvų, įprastai raudonos, žalios, geltonos ir, rečiau, mėlynos spalvos atspalvių.
Kaip diagnozuojamas spalvinis aklumas?
Spalvinio aklumo nustatymui naudojami du pagrindiniai testai, kurie apima spalvotų objektų ar atvaizdų derinimą ar išdėstymą knygoje pagal jų atspalvius.
