Glaukoma

Tai – ligų grupė, pažeidžianti regos nervą, jungiantį akį su smegenimis ir siejama su padidėjusiu akispūdžiu. Išskiriamos dvi formos: lėtinė ir ūminė. Dažnai paveikia abi akis, tik dažniausiai skirtingais laipsniais. Kadangi daugeliu atvejų simptomų nebūna, vienas geriausių glaukomos aptikimo būdų yra įprastas akių tyrimas – todėl svarbu reguliariai tikrinti akis.

Glaukoma

Kas lemia glaukomos atsiradimą?

Akies obuolyje yra skysčio, vadinamo vandeniniu skysčiu, kurį nuolat gamina akis, o jo perteklius nuteka per vamzdelius. Kai skystis negali tinkamai nutekėti, tai padidina slėgį akyje, dar vadinamą akispūdžiu.

Glaukoma išsivysto, kai padidėjęs slėgis pažeidžia regos nervą (kuris jungia akį su smegenimis) ir nervinius pluoštus, besitęsiančius iš tinklainės (šviesai jautrus nervinis audinys akies užpakalinėje dalyje). Ūminės glaukomos atvejais šis slėgis staiga padidėja ir sukelia skausmą.

Glaukomos rizikos veiksniai:

  • Šeimoje buvę glaukomos atvejai;
  • Amžius. Lėtinė glaukoma pasireiškia maždaug dviems iš 100 žmonių, vyresniems nei 40 metų, ir maždaug penkiems iš 100 žmonių, vyresniems nei 80 metų.
  • Didesnis trumparegystės išsivystymo laipsnis;
  • Padidėjęs akispūdis, dar vadinamas akių hipertenzija.

Kokie yra glaukomos simptomai?

Glaukoma būna įvairių tipų ir simptomai skirsis priklausomai nuo to, kokį tipą turite.

Lėtinė glaukoma – tai labiausiai paplitęs glaukomos tipas, kuris vystosi labai lėtai. Jei sergate lėtine glaukoma, gali praeiti daug laiko, kol suprasite, kad turite regėjimo problemų. Taip yra todėl, kad lėtinė glaukoma yra neskausminga ir paprastai pažeidžia išorinį regėjimo lauko kraštą bei lėtai keliauja į vidinę pusę. Neatlikdami reguliarių akių patikrinimų, nepastebėsite problemos tol, kol glaukoma neatsidurs šalia Jūsų regėjimo lauko centrinės dalies.

Ūminė glaukoma – reta, galinti išsivystyti staiga, skausmingai padidėjus slėgiui akyje. Kiti simptomai gali pasireikšti neryškiu regėjimu ir halais aplink šviesos šaltinius. Kreipkitės į akių specialistą arba vietinį skubios pagalbos skyrių.

Net jei simptomai praeina, turėtumėte kuo greičiau susisiekti su akių specialistu, nes pakartotiniai epizodai gali pakenkti regėjimui.

Glaukomos diagnostika

Glaukoma paprastai diagnozuojama atliekant įprastą akių tyrimą. Patikros metu bus įvertinama ne tik bendra Jūsų akies ir jos struktūrų būklė, bet ir atlikti greiti ir neskausmingi testai, kurie padės pastebėti bet kokius glaukomos požymius.

Glaukomos testai:

  • Akies slėgio testas (tonometrija);

Priemonė, vadinama tonometru, naudojama akies slėgiui – akispūdžiui – matuoti. Tonometrija gali būti naudinga nustatant akių hipertenziją, kuri yra lėtinės atviro kampo glaukomos rizikos veiksnys.

  • Regėjimo lauko testas;

Jums bus parodyta šviesių dėmių seka ir paklausta, kurias galite matyti. Kai kurie taškai atsiras Jūsų periferiniame regėjime, ten, kur prasideda glaukoma. Jei periferiniame regėjime nematote dėmių, tai gali reikšti, kad glaukoma pažeidė regėjimą.

  • Regimojo nervo įvertinimas;

Jūsų regos nervas jungia akį su smegenimis. Nervą galima įvertinti įvairiais būdais apžiūros metu, taip pat fotografuojant, naudojant tinklainės kamerą. Skaitmeninė tinklainės fotografija (STF) užfiksuoja Jūsų regos nervo vaizdą, kuris gali būti naudojamas ateityje, įvairių atsirandančių pakitimų stebėjimui ir palyginimui.

  • Optinės koherencijos tomografija (OKT);

OKT tyrimas yra panašūs į MRT ir ultragarso tyrimus bei gali padėti akių specialistams aptikti glaukomos požymius ir kitas ligas iki ketverių metų anksčiau nei būtų tiriama tradiciniais vaizdo gavimo metodais. Skenavimo metu sukuriamas 3D pavidalo vaizdas, kuris leidžia dar detaliau pamatyti akies struktūrą. Laikui bėgant, Jūsų akių specialistas galės pastebėti pokyčius, rodančius glaukomos pradžią. Vietinėje optikoje pasiteiraukite, ar joje atliekamas OKT tyrimas.

Glaukomos gydymas

Glaukomą galima gydyti, tačiau svarbu ją anksti aptikti. Negydoma glaukoma gali pabloginti regėjimą ir sukelti negrįžtamus regėjimo pakitimus. Bet jei aptinkama ir pradedama gydyti pakankamai anksti, tolesnę regėjimo pažaidą galima sumažinti arba jos visiškai išvengti. Taigi, būtina reguliari akių patikra. Akių ištyrimą reikėtų atlikti bent kas dvejus metus arba dažniau, jei taip rekomenduoja akių specialistas. Gali būti pasiūlyta dažniau atlikti akių tyrimus, jei turite artimą giminaitį (tėvą, brolį ar seserį), sergantį glaukoma.

Jei Jūsų akių specialistas įtars glaukomą, būsite nukreipti pas oftalmologą papildomam ištyrimui. Jei oftalmologas patvirtina glaukomos diagnozę, jis taip pat paaiškins:

  • Kiek toli yra pažengusi būklė;
  • Kokią žalą glaukoma padarė Jūsų akims;
  • Kas galėjo sukelti glaukomą.

Tada galės patarti dėl gydymo, kuris dažniausiai yra kasdienis akių lašų naudojimas, derinamas su reguliariais vizitais pas akių specialistą. 

Apžiūros dėl glaukomos metu taip pat gali būti naudojami akių lašai – jie gali laikinai paveikti Jūsų regėjimą. Todėl patikros metu pasiteiraukite ar iškart po vizito galėsite saugiai vairuoti.